Ar sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai gali prašyti vietų rūkymui?

Ne paslaptis, kad dalis sveikatos priežiūros darbuotojų rūko. Kiek tarp Lietuvos gydytojų yra rūkančių, tyrimų duomenų aptikti nepavyko, bet prieš kurį laiką apibendrinti duomenys apie gydytojų rūkymo paplitimą Europoje rodė, kad, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje ir Skandinavijos šalyse rūkė apie 13–15 proc. gydytojų, o Italijoje, Graikijoje ir Ispanijoje – net 40 proc.

Skaičiai gali būti didesni ar mažesni, bet tai nekeičia fakto, kad problema egzistuoja. Nepaisant to, kad būtent sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai turėtų būti geriausiai informuoti apie tabako rūkymo žalą, darbas įtampos ir streso sąlygomis turi įtakos susiformuoti žalingam įpročiui arba priklausomybei. Rūkantys medikai neretai klausia, ar jie turi teisę prašyti specialios patalpos ar vietos, kur tai galėtų daryti oriai, kaip daugelio kitų profesijų atstovai, remiantis Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 straipsniu (Tabako gaminių vartojimo ribojimas), kuris nurodo, kad įmonėse, įstaigose ir organizacijose gali būti įrengtos specialios patalpos (vietos), kuriose leidžiama rūkyti.

Tačiau tas pats straipsnis sako, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabaką, tabako gaminius, su tabako gaminiais susijusius gaminius) draudžiama visose švietimo, socialinių paslaugų įstaigose, kuriose teikiamos socialinės priežiūros ir (ar) socialinės globos paslaugos vaikams, sveikatos priežiūros įstaigose ir šių įstaigų teritorijose.

Formaliai žiūrint, įstatyme numatytas draudimas rūkyti sveikatos priežiūros įstaigose ir šių įstaigų teritorijose įtvirtina totalų draudimą asmenims, įskaitant sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojus, rūkyti jų darbo vietoje ir visoje ligoninės teritorijoje. Šis draudimas apima ne tik įprastas, bet ir elektronines cigaretes. Taigi sveikatos priežiūros, kaip ir švietimo įstaigų, darbuotojai gali prašyti įrengti specialias vietas rūkymui, tačiau sunkiai įsivaizduojama, kad toks sveikatos apsaugos darbuotojų pageidavimas dėl rūkymo patalpų sveikatos priežiūros įstaigose būtų suderinamas su įstatyme numatytu draudimu. Norint kitaip interpretuoti įstatyme nustatytą aiškų draudimą rūkyti sveikatos priežiūros įstaigose ir šių įstaigų teritorijose, reikėtų itin kūrybiško požiūrio. Ne paslaptis, kad tarp rūkančių gydytojų yra itin vertinamų aukščiausio lygio profesionalų, todėl tokio totalaus draudimo įgyvendinimas sveikatos priežiūros įstaigų administracijoms gali tapti dideliu iššūkiu.

Lietuvoje apskritai yra didžiulis gydytojų trūkumas, todėl tikimybė, kad į įstatyme numatytą draudimą dėl praktinių sumetimų bus žiūrima pro pirštus ir, vadovaujantis principu „geriau mažesnis blogis“, randama būdų jam apeiti, egzistuoja.