Dėl duomenų vagystės iš Registrų centro nukentėjusieji gali kreiptis el. paštu grupesieskinys@hublegal.lt Plačiau ▶
Kada darbuotojo klaida tampa pagrindu reikalauti žalos atlyginimo
Darbuotojas netinkamai įvykdo užsakymą, sugadina darbo priemonę ar padaro apskaitos klaidą, o įmonė dėl to patiria nuostolių. Tokiais atvejais darbdaviui kyla klausimas, ar gali reikalauti, kad darbuotojas atlygintų patirtą žalą. Tačiau ne kiekviena klaida suteikia tokią teisę. Darbuotojo atsakomybė priklauso nuo konkrečių aplinkybių, o Darbo kodeksas nustato tiek atlygintinos turtinės žalos dydžio ribas, tiek atvejus, kai darbuotojas privalo atlyginti visą žalą.
Ne kiekviena darbuotojo klaida reiškia pareigą atlyginti žalą
Darbuotojas atsako už žalą, kurią dėl savo kaltės padaro darbdaviui pažeisdamas darbo pareigas. Todėl darbdaviui nepakanka nustatyti, kad įmonė patyrė nuostolių. Jis turi pagrįsti konkretų pareigų pažeidimą, darbuotojo kaltę, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp darbuotojo veiksmų ar neveikimo ir patirtų nuostolių.
Pavyzdžiui, sugedus darbuotojui patikėtai įrangai, svarbu įvertinti, ar ji buvo techniškai tvarkinga, ar darbuotojas buvo tinkamai instruktuotas ir ar laikėsi naudojimo taisyklių. Jei įranga sugedo dėl paslėpto techninio trūkumo, o darbuotojas tinkamai vykdė darbo pareigas, reikalauti iš jo atlyginti žalą nėra pagrindo. Tačiau gedimą gali lemti tiek darbuotojo padarytas įrangos naudojimo taisyklių pažeidimas, tiek darbdavio neužtikrinta būtina techninė priežiūra. Jei prie gedimo prisidėjo abu šie pažeidimai, nustatant darbuotojo atlygintinos žalos dydį atsižvelgiama į abiejų šalių kaltės laipsnį ir jų veiksmus siekiant išvengti žalos.
Kokius nuostolius galima reikalauti atlyginti
Atlygintiną turtinę žalą gali sudaryti tiek tiesioginiai nuostoliai, tiek negautos pajamos. Vis dėlto reikalaujama suma turi būti pagrįsta. Tiesioginiai nuostoliai gali apimti, pavyzdžiui, pagrįstas sugadintos įrangos remonto išlaidas. Reikalaujant negautų pajamų reikia įrodyti, kokią grynąją ekonominę naudą darbdavys būtų realiai gavęs, jei pažeidimo nebūtų buvę.
Nustatant atlygintinos turtinės žalos dydį, atsižvelgiama į prarasto ar sugadinto turto vertę, nusidėvėjimą ir natūralų sumažėjimą. Taip pat vertinami darbuotojo ir darbdavio kaltės laipsnis bei jų veiksmai siekiant išvengti žalos. Atsižvelgiama ir į tai, kiek žalos atsiradimui įtakos turėjo darbdavio veiklos pobūdis bei jam tenkanti komercinė ir gamybinė rizika. Todėl vien darbuotojo darbo pareigų pažeidimo nepakanka reikalavimui atlyginti visas darbdavio patirtas išlaidas pagrįsti.
Kokios darbuotojo atsakomybės ribos
Pagal bendrąją taisyklę darbuotojo atlygintinos turtinės žalos dydis negali viršyti trijų jo vidutinių darbo užmokesčių. Jei žala padaryta dėl didelio neatsargumo, atsakomybės riba padidėja iki šešių vidutinių darbo užmokesčių. Teritorinėje arba šakos kolektyvinėje sutartyje gali būti numatytos kitokios ribos, tačiau jos negali viršyti dvylikos darbuotojo vidutinių darbo užmokesčių.
Įstatyme nustatytos ir išimtys, kai darbuotojui gali tekti atlyginti visą žalą. Tai taikoma, kai žala padaroma tyčia ar nusikaltimo požymių turinčia darbuotojo veika, kai ją padaro neblaivus arba nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų apsvaigęs darbuotojas, taip pat kai žala kyla pažeidus pareigą saugoti konfidencialią informaciją ar susitarimą dėl nekonkuravimo. Visiško žalos atlyginimo atvejai gali būti numatyti ir darbuotojui taikomoje kolektyvinėje sutartyje. Minėtos ribos netaikomos darbdaviui padarytai neturtinei žalai. Tačiau ir šiais atvejais darbdavys turi pagrįsti darbuotojo atsakomybę, visiško žalos atlyginimo pagrindą bei reikalaujamą sumą.
Ar darbdavys gali žalą išskaičiuoti iš atlyginimo
Net ir pagrįstas reikalavimas atlyginti žalą nereiškia, kad darbdavys gali savo nuožiūra sumažinti darbuotojui išmokamą darbo užmokestį. Jei darbuotojas žalos savanoriškai neatlygina, darbdavys gali priimti rašytinį nurodymą ją išskaičiuoti iš darbo užmokesčio. Pagal Darbo kodekso 156 straipsnį toks nurodymas turi būti priimtas ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo žalos paaiškėjimo dienos. Bendra šia tvarka išieškoma suma negali viršyti vieno mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio, net jei padaryta didesnė žala.
Svarbu atskirti bendrą darbdavio nurodymu išieškomą sumą nuo to, kiek galima išskaičiuoti iš konkretaus mėnesio darbo užmokesčio. Išskaitos skaičiuojamos nuo darbo užmokesčio, likusio atskaičius mokesčius ir privalomąsias įmokas, taikant Civilinio proceso kodekse nustatytas ribas. Todėl darbdavio nurodyta suma gali būti išskaitoma per kelis mėnesius. Jei darbdavys siekia išieškoti sumą, viršijančią vieno mėnesio darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, arba praleido terminą rašytiniam nurodymui priimti, žalos atlyginimo turi reikalauti darbo ginčų nagrinėjimo tvarka.
Ką svarbu žinoti prieš reikalaujant kompensacijos
Darbdaviui pirmiausia verta užfiksuoti įvykio aplinkybes, paprašyti darbuotojo rašytinio paaiškinimo ir surinkti jo atsakomybę bei nuostolių dydį pagrindžiančius įrodymus. Ne mažiau svarbu įvertinti, ar žalos atsiradimui įtakos neturėjo darbo organizavimo trūkumai. Jeigu darbdavys buvo apdraudęs darbuotojo civilinę atsakomybę, dėl draudimo išmokos jis privalo kreiptis tiesiogiai į draudiką.
Jeigu šalys susitaria dėl žalos atlyginimo, susitarimą svarbu įforminti raštu, aiškiai nurodant žalos atsiradimo aplinkybes, atlygintiną sumą, jos apskaičiavimo pagrindą, mokėjimo tvarką ir terminus. Toks susitarimas turi būti sudarytas laisva valia ir atitikti darbuotojui taikomas atsakomybės sąlygas bei ribas. Jei numatomos išskaitos iš darbo užmokesčio, būtina laikytis joms taikomų reikalavimų.
Darbuotojo klaida gali tapti pagrindu reikalauti žalos atlyginimo tik tada, kai nustatytos visos būtinos atsakomybės sąlygos. Tinkamai įvertinus žalos priežastis, dydį ir taikomas atsakomybės ribas bei laikantis išieškojimo tvarkos ir terminų, galima apsaugoti darbdavio interesus nepažeidžiant darbuotojo teisių.
All rights reserved HubLegal ©2024
